Džefris Hintonas (Geoffrey Hinton), vienas iš dviejų 2024 m. Nobelio fizikos premijos laureatų, praėjusiais metais pateikė šokiruojantį atsakymą, kai buvo paklaustas savo nuomonės apie galimą žmonijos sunaikinimą, kurį gali sukelti dirbtinis intelektas (DI), dažnai vadinamas ‘Terminatoriaus scenarijumi’.
Hintonas, kompiuterių mokslo inžinierius ir kognityvinės elgsenos psichologas, pramintas ‘dirbtinio intelekto krikštatėviu’ dėl savo novatoriško darbo ‘Google’ dirbtinių neuronų tinklų srityje, per internetinę paskaitą, atsakydamas į šį klausimą, padarė šį stulbinantį pareiškimą:
‘Iš tikrųjų aš esu už, bet manau, kad būtų išmintingiau sakyti, jog esu prieš’, – atsakė jis.
‘Prašau patikslinti’, – paragino moderatorius, akivaizdžiai nustebęs.
Šokiruojantys Hintono komentarai buvo nepastebėti pusę metų
‘Na, žmonės nemėgsta, kai juos pakeičia’, – nepatikliai pajuokavo Hintonas.
‘Kokiu būdu jūs už tai? Arba kodėl?’ – toliau spaudė moderatorius.
‘Manau, kad jei tai ką nors sukuria. Na, žmonėse yra daug gerų dalykų, bet yra ir daug nelabai gerų.Neaišku, ar mes esame geriausia egzistuojanti intelekto forma’, – atsakė 76 metų mokslininkas.
‘Žvelgiant iš žmogaus perspektyvos, viskas susiję su žmonėmis.Tačiau vieną dieną galime pasiekti, kad tokius terminus kaip ‘humanistas’ laikysime rasistiniais terminais’, – pridūrė Hintonas.
Šiuos teiginius jis išsakė per internetinę paskaitą, kurią praėjusių metų gruodį skaitė Masačusetso technologijos instituto Mokslo, technologijų ir visuomenės programos (MIT STS, Science, Technology, and Society Program) dalyviams.
Atsižvelgiant į tai, kad programos ‘YouTube’ kanalas, kuriame paskaita buvo transliuojama gyvai ir vėliau paskelbta, turi tik kelis šimtus prenumeratorių, jo komentarai liko visiškai nepastebėti iki šių metų birželio.Būtent tada asmuo, kuris teigia pateikęs minėtą klausimą, ‘Reddit’ tinkle pradėjo diskusiją šia tema.
‘Tiesą sakant, tai buvo spontaniškas atsakas į auditorijos klausimą, tačiau tai buvo gana radikalus pareiškimas, kuriuo jis atsakė – ir jis pabrėžė savo poziciją, kai buvo paprašytas ją patikslinti’, – pažymėjo temą iškėlęs ‘Reddit’ naudotojas.
Hintono komentarai atrodė dar labiau gluminantys, nes pernai jis atsistatydino iš ‘Google’, įspėdamas apie dirbtinio intelekto keliamus pavojus.
‘A.I. krikštatėvis’ 2024 m. apdovanotas Nobelio fizikos premija už darbą dirbtinių neuronų tinklų srityje
Švedijos karališkoji mokslų akademija antradienį paskelbė, kad 2024 m. Nobelio fizikos premiją skyrė Džonui Dž.Hopfieldui ir Džefriui E.Hintonui ‘už fundamentalius atradimus ir išradimus, leidžiančius mašininį mokymąsi naudojant dirbtinius neuroninius tinklus’.
‘Šių metų fizikos laureatų pasiekimai remiasi fizikos mokslo pagrindais.Jie pademonstravo visiškai naują būdą, kaip panaudoti kompiuterius, kad jie padėtų ir padėtų mums spręsti daugelį mūsų visuomenei kylančių iššūkių’, – teigiama Švedijos karališkosios mokslų akademijos pranešime spaudai.
‘Jų darbo dėka žmonija dabar turi naują įrankį, kurį galime panaudoti geriems tikslams.Dirbtiniais neuronų tinklais paremtas mašininis mokymasis šiuo metu iš esmės keičia mokslą, inžineriją ir kasdienį gyvenimą’, – pabrėžė ji.
‘Ši sritis jau dabar leidžia daryti atradimus siekiant kurti tvarią visuomenę, pavyzdžiui, nustatyti naujas funkcines medžiagas.Tai, kaip gilusis mokymasis naudojant dirbtinius neuronų tinklus bus naudojamas ateityje, priklauso nuo to, kaip mes, žmonės, nuspręsime naudotis šiomis neįtikėtinai galingomis priemonėmis, kurios jau dabar naudojamos daugelyje mūsų gyvenimo aspektų’, – teigė Stokholmo mokslų akademijos atstovai.
Hopfildas, gimęs 1933 m. Čikagoje, 1958 m. Kornelio universitete Itakoje įgijo daktaro laipsnį.Jis yra Prinstono universiteto profesorius.
Džefris E.Hintonas, gimęs 1947 m. Londone, 1978 m. įgijo daktaro laipsnį Edinburgo universitete.Jis yra Toronto universiteto profesorius.
2018 m. Hintonas pelnė prestižinį Tiuringo apdovanojimą, kuris laikomas ‘Nobelio kompiuterijos mokslo premija’, už darbą mašinų mokymosi technologijų srityje.Tuomet jis buvo pagerbtas kartu su prancūzų ir amerikiečių mokslininku Yann LeCun ir kanadiečiu mokslininku Yoshua Bengio.Šie trys mokslininkai dažnai vadinami ‘dirbtinio intelekto krikštatėviais’ arba ‘gilaus mokymosi krikštatėviais’.
Praėjusiais metais Nobelio fizikos premija buvo paskirta mokslininkams Pierre’ui Agostini, Ferencui Krauszui ir Anne L ‘Huillier ‘už eksperimentinius metodus, kuriais generuojami atosekundiniai šviesos impulsai, skirti elektronų dinamikai materijoje tirti’.
