Per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius Rumunija importavo prekių už daugiau kaip 61 mlrd. eurų, tačiau importas buvo gerokai didesnis ir viršijo 82 mlrd. eurų.Dėl to susidarė daugiau kaip 20 mlrd. eurų ‘sąskaita’, kurią turime apmokėti, kad subalansuotume prekybos deficitą.Tarp labiausiai padidėjusių importo apimčių buvo maisto produktai ir gyvi gyvūnai – palyginti su praėjusių metų pirmaisiais aštuoniais mėnesiais, šios kategorijos produktų importas išaugo beveik 10 %.
Taigi per 243 dienas nuo metų pradžios iki rugpjūčio 31 d. importas sudarė 337 mln.
Grynojo eksporto raida labai padidino jo susitraukimo įtaką, nes prekių ir paslaugų importo apimtis paspartėjo, o eksporto apimtis per metus toliau mažėjo, pažymima Rumunijos nacionalinio banko (BNR) pranešime po paskutinio Pinigų politikos komiteto posėdžio.
Todėl BNR toliau nurodo, kad prekybos balanso ir einamosios sąskaitos deficito dinamika labai padidėjo.
Artimiausiu metu eksporto atsigavimo nesitikima, kol pagrindiniai Rumunijos prekybos partneriai (ypač Vokietija) išgyvena ne tokį palankų laikotarpį.
Kita vertus, importas galėtų sparčiau augti, atsižvelgiant į tai, kad privatus vartojimas yra didelis, o jį skatina importas.
Prekių eksporto apimtis šiek tiek padidėjo, pripažįsta Nacionalinis bankas pranešime apie infliaciją.’Didesnės eksporto apimtys buvo užfiksuotos naftos produktų, gumos, nemetalinių mineralų, metalurgijos produktų, mašinų ir įrenginių gamybos sektoriuose; atvirkščiai, tokie sektoriai kaip lengvoji pramonė, baldai, elektronika ir elektros įranga ir toliau atsiliko.’.
Kartu dėl patenkinamo 2023 m. derliaus vėl padidėjo žemės ūkio žaliavų grynasis eksportas (44 proc. kiekio pokytis) ir, tikėtina, prisidėjo prie tam tikrų maisto produktų (augalinio aliejaus, malimo ir kepimo produktų) prekybos balanso pagerėjimo.
Prekių importas spartėjo, ypač vartojimo prekių segmente (tai koreliuoja su paklausos trajektorija), bet ypač tarpinių prekių segmente.
Pastaruoju atveju atsigaunant energijai imliems sektoriams (chemijos, metalurgijos ir kitų nemetalo iškasenų gamybos) padidėjo žaliavų (ypač gamtinių dujų ir kokso produktų, geležies rūdos, amoniako ir mineralinių medžiagų chemijos pramonei bei pirminių produktų statybinių medžiagų gamybai) paklausa.
