Ruduo.Oras persmelktas prinokusių obuolių ir paskutinių žiedų aromato.Bet štai bėda – sinoptikai žada naktines šalnas.Sodininkai panikoje: kaip išsaugoti mėgstamas braškes? Laistymas prieš šalčius – išsigelbėjimas ar tikra mirtis.
Mūsų žurnalo ekspertė Anastasija Kovrignyh – mokslininkė agronomė ir kraštovaizdžio dizainerė papasakojo, ar būtina laistyti braškes.
Vanduo – draugas ar priešas
Priešingai paplitusiai nuomonei, braškių laistyti prieš pat šalnas nerekomenduojama.
Šlapia dirva greičiau užšąla, o tai gali pažeisti augalo šaknų sistemą.Tačiau visiškas atsisakymas laistyti taip pat gali turėti nemalonių pasekmių.
Geriausiu sprendimu laikomas saikingas laistymas likus kelioms dienoms iki numatomų šalnų.
Šis metodas leidžia augalams sukaupti pakankamai drėgmės, kad atlaikytų šaltį, bet neperlaistyti dirvos.
Patyrusių sodininkų gudrybės
Patyrę sodininkai žino, kad braškės yra subtilus, bet ištvermingas augalas.Jų apsaugai nuo šalnų yra daugybė patikrintų būdų.
Pavyzdžiui, lysvių mulčiavimas šiaudais arba pjuvenomis.Tokia ‘antklodė’ ne tik išsaugo šilumą, bet ir neleidžia išgarinti drėgmės iš dirvos.
Kitas populiarus būdas – uždengti augalus neaustine medžiaga arba plėvele.
Svarbu atminti, kad dengiamoji medžiaga turi būti ištempta taip, kad neliestų braškių lapų.Priešingu atveju sąlyčio vietose gali susidaryti ledo tilteliai, kurie pažeidžia jautrius augalo audinius.
Gamtos išradingumas
Įdomu tai, kad pati gamta pasirūpino apsaugoti braškes nuo šalto oro.Prasidėjus rudeniui, augaluose prasideda grūdinimosi procesai.Ląstelėse kaupiasi cukrus ir kitos medžiagos, kurios mažina užšalimo temperatūrą.Tačiau staigūs temperatūros pokyčiai gali sutrikdyti šį natūralų mechanizmą.
Todėl sodininko užduotis – sudaryti sąlygas, kad augalai sklandžiai pereitų į ramybės būseną.
Laistymo dažnumo laipsniškas mažinimas, azoto trąšų atsisakymas – visos šios priemonės padeda braškėms pasiruošti žiemai.
Kada iš tikrųjų reikia laistyti
Yra situacijų, kai braškes laistyti prieš šalnas ne tik leidžiama, bet ir būtina.
Kalbame apie vadinamąjį ‘ledo lukštą’.Šis metodas taikomas esant trumpalaikėms šalnoms iki minus 3-4 laipsnių šalčio.
Jo esmė tokia: vakare, prieš numatomą temperatūros kritimą, augalai gausiai laistomi.
Ant lapų ir dirvos susidariusi ledo plutelė apsaugo braškes nuo žalingo šalnų poveikio.Tačiau svarbu atminti, kad šis metodas veiksmingas tik trumpalaikių šalnų atveju ir reikalauja tikslaus laistymo laiko.
Prevencija yra geriausias vaistas
Patyrę sodininkai žino: pasiruošimas žiemai prasideda gerokai prieš pirmąsias šalnas.Tinkama braškių priežiūra visą sezoną padidina jų atsparumą nepalankioms sąlygoms.
Reguliarus dirvos purenimas, savalaikis piktžolių ir negyvų lapų šalinimas, subalansuotas šėrimas – visos šios priemonės padeda suformuoti stiprius, sveikus augalus, gebančius atsispirti gamtos kaprizams.
Ypatingą dėmesį reikėtų skirti rudeniniam genėjimui.Pašalinus senus ir pažeistus lapus ne tik pagerėja gėlyno išvaizda, bet ir sumažėja grybelinių ligų, kurios ypač pavojingos drėgnomis sąlygomis, rizika.
Gamtos pagalbininkai
Sodininkai kovoje su šalčiu dažnai į pagalbą pasitelkia natūralias priemones.
Pavyzdžiui, braškių apipurškimas česnakų arba svogūnų lukštų užpilu padidina augalų atsparumą žemai temperatūrai.O į dirvožemį įmaišę pelenų arba susmulkintų kiaušinių lukštų, praturtiname jį kaliu ir kalciu, kurie taip pat padeda sustiprinti braškių krūmus.
Kai kurie sodininkai praktikuoja šalia braškių sodinti papildomus augalus, pavyzdžiui, česnakus ar aksombaravykus.
Manoma, kad jie ne tik atbaido kenkėjus, bet ir sukuria palankų mikroklimatą, padedantį uogoms išgyventi šaltu oru.
