Katės auksas, naujausias Ioanos Pârvulescu romanas (Humanitas Publishing, Bukareštas, 2024 m.), pasižymi devizu, kalbančiu apie meilės ir laiko santykį.Kiekviena pirmoji ir antroji knygos dalys turi savo šūkį, kuriame yra frazė katės auksas.Abu jie paimti iš Gėtės veikalo ‘Vilhelmo Meisterio kelionės’.Tai gali atspindėti autoriaus literatūrinius pomėgius, nes didysis vokiečių rašytojas knygoje cituojamas daugybę kartų.Tai taip pat yra svarbi nuoroda į gilius dvasinius dviejų pagrindinių veikėjų ryšius: Monika Mihuț ir Sebastianas Ioanas Severinas.Tikrai neatsitiktinai jie ne tik beveik tokio paties amžiaus (juos skiria vos mėnuo), bet ir panašių profesijų.Monika yra diplomuota veterinarijos gydytoja, o Sebastianas – universiteto profesorius, biologijos specialistas.
Gėtės citatas papildo gausybė žodžių iš žinomų popmuzikos dainų.Tačiau šiam žanrui pirmenybę teikia tik Monika, nes Sebastianas teigia, kad jam muzika nustojo skambėti 1791 m. gruodžio 5 d. – Mozarto mirties dieną.Knygoje daug nuorodų į klasikinę muziką, ypač operą, kurią Monika atranda Sebastiano dėka.Atrodo, kad jo dėka ji taip pat baigia universitetines studijas, kurias prieš daugelį metų buvo nutraukusi.Taigi čia randame bent užuominą į Pigmaliono mitą.Tai paminėjau, nors ‘Katės auksas’ nėra nei feministinė knyga, nei pirmiausia apie vyrų formuojančią galią, o veikiau apie transformuojančią meilės galią.Romane taip pat minimi keli teatro spektakliai – tiksliau, du.Teatro kritikės, kuria (vis dar) esu, džiaugsmui, abu spektakliai yra verti dėmesio.Cituojami muzikos tekstai (išversti į rumunų kalbą skyriuje ‘Mano mišinys’, kuris patalpintas knygos pabaigoje) daug ką atskleidžia apie Monikos (nonkonformistinį) buvimo būdą, taip pat apie tai, kaip ji nusprendė valdyti savo meilę Sebastianui.Regis, nors tik išoriškai, ji jį palieka pandemijos metu, netrukus po to, kai jiems abiem sukako 49-eri ir jie atšventė 19 bendro gyvenimo metų.
Tačiau apleistumas tik tariamas, nes Monika Mihuţ sugrįţta iš dalies pasikeitusi į septynmetį vaiką, kuris tokiu neįprastu būdu įrodo savo meilę Sebastianui.Jai netgi pavyksta susigrąžinti jo meilę – nors ir kitokiu būdu.Monika tampa, ko gero, Sonia, jos alter ego.Daugiau informacijos apie šį personažą pateiksiu vėliau.
Kol kas, mano manymu, pravartu pastebėti, kad Monikos Mihuț metamorfozė labiau primena Alisos transformaciją nuostabioje Lewiso Carrollo knygoje nei Gregoro Samsa’os.Taip yra nepaisant to, kad ‘Katės auksas’ pateikia keletą įdomių teiginių apie garsųjį Kafkos kūrinį.Be to, mes susiduriame su tam tikru Mr.Gurău, kuris, mano nuomone, tik iš pažiūros yra antraeilis personažas, tik iš pažiūros panašus į būtybę iš Ion Băieșu pjesių.Savaip jis yra įnoringas žmogus.
Dėl minėtos metamorfozės ‘Katės auksas’ tampa fantastiniu romanu, nors ir hibridiniu, nors visą laiką išlieka meilės istorija.Net ir su gana ryškiais nelygumais (kurie, regis, labiau išryškėja antrojoje knygos dalyje) jis įgyvendina autoriaus norą sukurti visapusišką meilės romaną.Daugiau informacijos apie tai skaitytojai ras paskutiniuose knygos puslapiuose esančiuose ‘Keliuose autoriaus paaiškinimuose’, kur taip pat sužinome apie knygos atsiradimo, rašymo ir perrašymo istoriją, apmąstymus apie temos svarbą, jau minėtą meilės ir laiko ryšį, rašymo aktą, laikomą tam tikra maldos forma, ir šiek tiek formuojančius žmonių ir kačių santykius.
Meilė, teigia Ioana Pârvulescu, komplikuoja mūsų gyvenimą ir formuoja mūsų likimus.Ilga Monikos Mihuț išpažintis, skirta Soniai, iliustruoja, kaip šie procesai vyksta.Palyginti vėlai sužinome, kad Sonia iš tiesų yra Monikos ir Sebastiano duktė, kuri gyveno tik tris dienas.Išpažintis atliekama labai detaliai, ją perpildo tai, kas muzikoje vadinama salto momentais.Tam tikru momentu, laikui bėgant, ritmas tarsi pagreitėja.Pasakojime primygtinai akcentuojama daugybė, atrodytų, nereikšmingų detalių, daugiausia dėmesio skiriama Sebastiano nuotaikoms, išsiskyrimo ir susitaikymo žaidimams.
