Europos Komisija išreiškė susirūpinimą dėl to, kaip Rumunija ketina susigrąžinti lėšas, susijusias su neįvykdytais etapais iš mokėjimo prašymo Nr. 3 pagal Nacionalinį ekonomikos atkūrimo ir atsparumo planą (PNRR), dėl blogėjančios politinės padėties, remdamasi vyriausybės šaltiniais.Tai susiję su maždaug 1,1 mlrd. eurų, kuriuos Europos Komisija sustabdys dėl to, kad neįvykdyti šeši pagrindiniai etapai iš bendros 2,7 mlrd. eurų sumos, kurią sudaro trečiasis mokėjimo prašymas.
Rumunijos vyriausybė derėsis dėl šešių mėnesių laikotarpio, per kurį ji turės įgyvendinti Europos Komisijos reikalaujamas reformas, kad susigrąžintų dalį sustabdytos sumos.
Manoma, kad trys iš šešių pagrindinių etapų yra didesni ir juos įvykdyti sunkiau.
Europos Komisija ragina sumažinti labai mažoms įmonėms taikomą ribą iki 88 500 eurų
Vienas iš neįgyvendintų orientyrų yra susijęs su labai mažomis įmonėmis.Europos Komisija ragina sumažinti labai mažų įmonių pajamų mokesčio kategorizavimo ribą nuo 500 000 eurų iki 88 500 eurų, nurodė vyriausybės šaltiniai.Šiuo atveju būtinas politinis sprendimas.
Ši riba jau kartą buvo sumažinta nuo 1 mln. eurų iki 500 000 eurų.Europos Komisijos nuomone, šis sumažinimas yra nepakankamas.
Vien dėl šio konkretaus etapo Rumunija rizikuoja prarasti 300 mln. eurų iš PNRR.
Klužo metro projektas bus išbrauktas iš PNRR – 300 mln. eurų praradimas
Dar vienas neįgyvendintas etapas susijęs su metro statyba Klužo mieste.Šiuo atveju negalima imtis jokių tolesnių veiksmų, o investicijos bus visiškai išbrauktos iš PNRR, teigė cituojami šaltiniai.Vyriausybė derėsis su Europos Komisija, kad Klužo metro projektui skirti 300 mln. eurų būtų perkelti kitai investicijai, galbūt A7 greitkeliui.
Su Klužo metro susijęs etapas nebuvo pasiektas dėl to, kad ES leidinyje nebuvo paskelbta atnaujinta darbų sutarties pasiūlymo vertė.Iš pradžių darbų sutarties vertė buvo 1,8 mlrd. eurų.Vėliau buvo patikslinti techniniai rodikliai, ir sutarties vertė atnaujinta iki 2,3 mlrd. eurų.
Užuot organizavusi naują konkursą, Klužo miesto savivaldybė bandė atnaujinti vertę per jau pradėtą viešojo pirkimo procedūrą ir pakeisti sumą, atlikdama pataisą ES leidinyje.Tačiau ES leidinyje buvo nuspręsta, kad atnaujinimas nelaikytinas pataisa, o suma buvo atnaujinta tik Rumunijos viešųjų pirkimų sistemoje – SEAP.
Valdymo klausimai valstybės valdomose įmonėse – neišspręsta problema
Yra dar vienas svarbus etapas, susijęs su atrankos procedūra Viešųjų įmonių stebėsenos ir vertinimo agentūroje (AMEPIP), kuri veikia prie Vyriausybės.Ministras Pirmininkas Marcelis Ciolacu ketvirtadienį pareiškė, kad atrankos procedūra bus atnaujinta per mėnesį ar pusantro.Svarbu pažymėti, kad vienas iš nepasiektų etapų yra skaidrus AMEPIP vadovybės paskyrimas.Dabartinė laikinoji vadovybė atsistatydino po Komisijos kritikos dėl jos paskyrimo proceso.
Kitas svarbus neįgyvendintas etapas susijęs su valstybinių energetikos sektoriaus įmonių valdymu.Portalas HotNews.ro pranešė, kad Rumunija neteks maždaug 500 mln. eurų iš trečiosios PNRR išmokos dalies, nes neįgyvendino reformos, susijusios su valstybinių energetikos bendrovių valdymu.
Europos Komisija mano, kad į tokių bendrovių kaip ‘Hidroelectrica’, ‘Nuclearelectrica’ ir ‘Romgaz’ valdybas buvo paskirti asmenys, neatitinkantys savo pareigų, o atrankos procedūros nebuvo pakankamai skaidrios.Nesuderinamumo pavyzdys – asmenų, kurie yra paskyrimo ir atlyginimų komiteto nariai, skyrimas į vadovaujančias pareigas valstybinėse įmonėse.
Vyriausybė nepagerino teisės aktų, susijusių su įmonių valdymu, OUG 109/2011, patvirtintų Įstatymu 111/2016, ir nenutraukė sutarčių su asmenimis, kuriuos Europos Komisija pripažino nesuderinamais.
Jei nesuderinami asmenys būtų atleisti, kompensacija, kurią jie gautų, būtų daug mažesnė nei šimtai milijonų eurų, kuriuos Rumunija gali prarasti.Atsižvelgiant į tai, kad paskyrimai yra stipriai politiškai remiami, niekas nenori prisiimti atsakomybės už probleminių sutarčių nutraukimą.
